Tvarus augimas: klimato kaitos poveikiui atsparių miškų atkūrimas Čekijoje

Priemonės „NextGenerationEU“ skatinamųjų priemonių rinkinys padeda skatinti žaliąją pertvarką ir pažangų, tvarų ir integracinį augimą. Čekijoje pagal priemonę „NextGenerationEU“ klimato kaitos poveikiui atspariems miškams skiriama ne mažiau kaip 360 mln. EUR, o žaliųjų zonų atgaivinimas ir biologinei įvairovei palankesnės miškininkystės siekis yra pagrindinis prioritetas po pražūtingų žievėgraužių antplūdžių. 

Miškininkystės kooperatinės bendrovės „Lesní družstvo obcí Měřín“ augalai ir miškas aplink Meržyną (Vysočina) neseniai užsikrėtė tokiais kenkėjais, todėl nukirsta daug medžių. Kooperatinė bendrovė šiuo metu atsodina įvairias vietines medžių rūšis – šis darbas finansuojamas iš įvairių šaltinių, įskaitant priemonę „NextGenerationEU“. Nuo 2021 m., kai buvo pradėti darbai, kooperatinė bendrovė atsodino daugiau kaip 230 hektarų miško. Daugiau papasakos miško valdytojas Pavelas Bambula. 

Ar galite papasakoti apie projektą? Kaip padėjo priemonės „NextGenerationEU“ finansavimas? 

Pavelas Bambula: priemonė „NextGenerationEU“ yra ne vienintelis, bet svarbus finansavimo šaltinis. Be ES lėšų atsodinti mišką būtų sunku. Po užkrėtimo didžioji žemės dalis buvo išvalyta. Norėdami atsinaujinti, pereiname nuo monokultūros ir sodiname įvairias medžių rūšis – tiek įprastų veislių, tiek lapuočius, kaip antai ąžuolai ir platanai, kurie gerina ir atkuria dirvožemį. 

Kodėl svarbu atsisakyti monokultūros? 

Pavelas Bambula: mišrieji miškai yra atsparesni žievėgraužiams ir atšiaurioms sąlygoms. Tačiau tik toks miško atželdinimas gali kelti problemų laukiniams gyvūnams ir jų buveinėms. Todėl mišrius medžius sodiname tik atitvertose teritorijose. Apie 60 proc. mūsų sodinamų augalų sudaro spygliuočių sodinukai, o aplink juos sodiname įvairesnių rūšių sodinukų saleles. 

„Be ES lėšų atsodinti mišką būtų sunku.“ 

– Pavelas Bambula, girininkas  

Ar visą mišką pavyksta įveisti iš karto, ar tam tikrą dalį augalų reikia atsodinti? 

Pavelas Bambula: apie 5–10 % pasodintų medžių iškart neprigyja. Tai priklauso nuo kritulių, klimato sąlygų, sezono ir sodinukų kokybės. Ar medžiai prigis, priklauso ir nuo juos sodinančių darbuotojų, kurie kartais su sodinukais elgiasi netinkamai. Tačiau plotai dideli, visko prižiūrėti negalime. 

Ar šiame projekte susidūrėte su daug sunkumų? 

Pavelas Bambula: sunkumų būta. Graužikai, kurių populiacija išaugo netoliese esančioje žemės ūkio paskirties žemėje, apgadino sodinukus. Taip pat buvo administracinių kliūčių, nes finansavimą gavome iš kelių šaltinių. Visi nustato savo taisykles, reglamentuojančias, kokius medžius ir kur galima sodinti. Pavyzdžiui, buvo sunku gauti leidimą sodinti ąžuolus šiame aukštyje. 

„Atsisakius monokultūros miškas bus ilgiau gyvybingas.“ 

– Pavelas Bambula, girininkas  

Kokia bus ateitis? Ar projekto ekonominė nauda bus ilgalaikė?  

Pavelas Bambula: atsisakius monokultūros miškas bus ilgiau gyvybingas. Nuo 2021 m. pasodinome daugiau kaip milijoną sodinių, o atkuriant mišką vietos lygmeniu kuriamos darbo vietos. Turėtų būti kuriamos rekreacinės zonos, kurios, tikimasi, pagyvins turizmą. Vietos žemės savininkai galėtų apsvarstyti galimybę čia rengti renginius. Apskritai vešlus, sveikas miškas gali duoti tik naudos.

Priemone „NextGenerationEU“ siekiama ne trumpalaikių ekonominių tikslų ir monokultūrinių sprendimų, o skatinamas tvarus augimas ir pagarba gamtai. Tokio finansavimo dėka, miško atkūrimo iniciatyva „Lesní družstvo obcí Měřín“ yra puikus pažangių investicijų į gamtos išteklius pavyzdys. Šis projektas, kurį įgyvendinant įvairinamos medžių rūšys ir tvariau naudojama žemė, bus naudingas vietos gyventojams ir ateityje.